Katinas vardu Kęstas. Dovana. Statulėlė.
Būtent toks ruduo ar tiksliau tokia diena, kurios aš laukiau visus metus. Tikras apsiniaukęs lietuviškas ruduo. Kuris kaip bebūtų keista - visai nėra niūrus. Ypač su puikiais žmonėmis. Ačiū Ingai, Salomėjai ir Gediminai už puikų savaitgalį ir pasivaikščiojimą po spalvotą rudenį. O čia nuotraukos iš viso mūsų pasivaikščiojimo (tiem kas mėgsta technines foto detales - fotkinta skaitmena užmovus zenito objektyvą HELIOS 58mm, jei kas turi nereikalingos zenito optikos - mielai priglausčiau).
Ruduo be pavadinimo. 01.
Keturi požiūriai į gyvenimą.
Perfotografuota iš juostos. Namudinėm sąlygom. Nepamenu ar tikrai buvo spalvos. Bet matyt buvo. Daugiau
Praėjo gana linksmai.
Turbūt pati maloniausia dalis, kad peršlapom iki paskutinio siūlo galo, o tuomet džiūvom aplink laužą. Gaila, kad pagrindinė Kernavės alėja, bet kokių tautinių ir nelabai renginių metu, virsta tiesiog Palangos kopija - per daug žmonių, šašlykų ir kiniškų šudeliokų. Taip ir eini ieškoti žmogus ramybės miškelyje, kurio dydis 100×300m.
Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
Daugiau
Taip, žinau, kad praėjo. Žinau, kad buvo jau daugiau nei prieš dvi savaites. Bet vistiek buvo smagu - nors šį kart buvo muštynės (-), mažiau akmenų tąsymo (–), neatvažiavo Murziai (+), skanesnė tradicinė sriuba (++ Smerčiui, kuris kas met ją vis geriau išverda).
Taip pat pastebėjau, kad aš ten kasmet pasenstu, nes vis matau naujus veidus, jaunus žmones, o pačiam - baisu į veidrodį pažiūrėt. Nieko - užtat tuoj galėsiu tapti barzdotu pasakorium prie laužo.
Pradžioj dar galvojau pridėt kandesnius komentarus po nuotraukom, o po to pagalvojau - “o kam?” tai palikau pavadinimus tokius, kokius pats sau diske susirašiau.
Palieku jus su nuotraukom, o pats slenku toliau nekantriai laukti kito išvažiavimo į gamtą.
01 - Degu
Taip - tas ežiukas tai aš. Klaidžioju pasiklydęs rūke, trankausi veidu į medžius ir visiems garsiai rėkauju “Псих!”
Daugiau
Kadangi perkant skaitmeninę muilinę mano draugei mum kaip bonusas buvo duotas 30 nuotraukų nemokamas atspausdinimas ir mano draugė niekaip neišsirino visų 30 tai kelias atsispaudžiau ir aš. Taigi vėl skiriama ateinančiai žalumai (o ir geram orui, kuris buvo šiandien.
vasara 2
Kai praėjusią savaitę piešiau Kęstą - nemaniau, kad apims tokia nostalgija. O dabar, net darbe pagaunu save mastantį “Kęsto terminais”. Todėl nusprendžiau reanimuoti savo draugelį ir nuo šiol paskelbti trečiadienį - Kęstadieniu. O tai reiškia, kad kiekvieną trečiadienį čia pasirodys po naują jo seriją. Taigi pradedam nuo šiandien.
Katinas vardu Kęstas. Murzius.
Yra viena patarlė bylojanti, jog “seno šuns naujų triukų neišmokysi”. Kuri IMO nėra visiškai teisinga. Na bent jau teisinga tik kokiais 85%.
Esmė, kad dar pernai, metų pradžioje, kai visi galvojasi tikslus visiem metam aš pamaniau “Hm. Gal reiktų nors kiek rimčiau pramokti bent vieną 3d paketą”. Vienu žodžiu - per tuos metus pačiupinėjau ir 3d maxą, ir Mayą, ir Blenderį. Kol galų gale netyčia aptikau Cinema4D.