Prisiminus patarlę “kas pakels šuniui uodegą, jei ne jis pats”…
Juokutis apie blogerius. #1
Juokutis apie blogerius. #2
P.S. Taip. Piešti aš nemoku, jei ką.
Daugiau
Didžiausias fail’as yra kai sukali tvarkingai veikiančią programą, padarai gražų GUI, o įkėlęs programą į telefoną sužinai, kad jo Java ME varikliukas nepalaiko garso įrašymo… Nusvyra rankos bisken. Teks siųstis sumautą nebepalaikomo UIQ3 sdk ir daryt viską iš naujo…
Daugiau
Įspėjismas – toliau esantis tekstas yra reklama. Jos niekas neprašė bet… tiesiog.
Užsirašau sau, kad nepamirščiau, o ir kitiems patariu – jei prireikia rūbų ar kažko tokio – važiuokit į Ozą. Patogu nes: yra visos (ar beveik visos) reikalingos parduotuvės. Prizmoj dar žino, kaip gaminti skanius pusgaminius ir salotas (ką jau senai pamiršo ma+ima, iki ar rimi) ir galima rasti tokių produktų, kur niekur kitur nėra, o duoną rinktis dar šilta (ciabata – tiesiog perfect). O svarbiausia – nėra eilių ir žmonių grūsčių – nors vežimėlių lenktynes renk, vietos ir erdvės kiek tik nori. Ir kol visi kaimiečiai grūdasi šūdopoly – normalus miestietis gali ramiai apsipirkti Oze. Vat lyg ir viskas.
Daugiau
Kartais man išlenda poreikis pasinaudoti ar pabandyti viena ar kita linux’ine programėlę. Kartais prisireikia aplankyt visokius piktus saitus, arba paleisti neaiškios kilmės softukus tam sėkmingai tarnauja wine kuris leidžia nesušikt virusais visos sitemos. Vienintelis skausmas būdavo, kad tam reikėdavo perkraudinėt kompiuterį ir užsikraudinėt linux’us iš usb ar atskiros particijos. Buvau pabandymui paleidęs linux mintus iš po windows’ų – bet žiauriai lagino – teko atsisakyt. VMware’iniai sprendimai irgi niekad nežavėjo.
Dabar pagaliau radau sau puikią distribuciją(?) – andLinux. Parsisiunti instalą, suinstaliuoji ir… Ir iš principo viskas. Gali pasirinkti kaip jis veiks – kaip procesas ar tiesiog paleisi kaip programą, kai jos prireiks. Iš principo tai kažkuri Ubuntu distribucija su KDE softukais. Nekuria jokių papildomų langų/desktopų visos paleistos programos atsidaro Windows aplinkoje. Kaip programų meniu – patalpinama ikonėlė Windows’ų taskbare prie laikroduko. Failų sistema naudojama linux’inė (ji sukuriama direktorijoje kur instaliavote andLinux). Laisvai galima instaliuoti ir remoovint paketus, programas etc. Plius galima pačiam nurodyti, kiek RAM’o leidžiam naudoti linuxui.
Mano poreikiams – tai yra pats tas. Žinoma abejų OS stovyklos mane nužudytų. Tiesiog už izvratą.
Daugiau
Čia šiaip nugirdus, kad “elektra brangzzz” pagalvojau, kad kažkieno inžinerinė mintis užmigo pusiaukelėje. Nes vis skaitai žmogus, kad visaip reik tą energiją taupyt, tai ir žemė tave pamylės, ir klimatas bus dėkingas. O vat tokio paprasto daikto, kaip paprastas automatinis srovės pertraukėjas įvairaus plauko maitblokiuose, pakrovėjuose, įtampos keitikliuose, etc ir nėra. Įsivaizduokit – atjungei telefoną nuo pakrovėjo, suveikė srovės pertraukėjas (įtaisytas kad ir kištuke ar kur) ir elektra į transformatorių nebeteka, tebūnie tas pakrovėjas kad ir šimtą metų į rozetę įkištas. Tas pats su laptopais, fotikais ir kuom tik nori. Nes juk reikia pripažinti, kad tikrai ne visuomet išjungiam juos iš tinklo – tai pamirštam, tai patingim, tai šiaip kas… Taip per visus po truputį ir sukapsėtų koks megavatas per metus – vis šis tas. Kas pirmas tokį norėtų sukonstruoti – galėčiau pasidalint įdėjomis for free.
Daugiau
Šiandien ryte ėjau per patį Vilniaus centrą, Bokšto, Didžiosios, Stiklių, šv.Ignoto gatvelėmis. Ir suvokiau, kad jei senamiestis toks būtų visada – aš vėl galėčiau pamilti šį miestą. Mane vežė, kad ten beveik nebuvo žmonių. Visos tos masės kuri paprastai šturmuoja visus paeiliui kabokus, parduotuves ir pardavimų vadybininko kėdes. Dauguma sutiktų žmonių buvo natūralūs, kaip pats senamiestis – gatvių valytojai, nemiegoję taksistai, benamiai. O visų žaviausia buvo tyla, su menkais bundančio miesto garsais. Jos apsuptyje smagu užuosti ir naujos dienos kvapus, kurie užklumpa tave praeinantį. Vienur kepa šviežų pyragą, kur rodos galėtum dabar iškąsti gabalą, kitur verda svogūnų sriubą dar kažkur kvepia stipria kava. Galėtum atsisėsti tiesiog gatvėje ir pamiršti. Viską aplinkui. Viską…
Daugiau
Atsidarė naujas tinklalapis, kuris laukia visų visų 13 namo nuotraukų. Jei tik turite ar pamatėte ir nufotografavote – siųskite ten. Priims ir parodys visiems su džiaugsmu.
Daugiau
Pasirodo dar tikrai yra žmonių mokančių mane nuoširdžiai pradžiuginti ir nustebinti, pamaloninti, ir padaryti bent truputį laimingesniu. Po šio gimtadienio (kurio nešvenčiau) tapau lnksmu balalaikos savininku – dabar turės praeiti keli mėnesiai kol išmoksiu ją normaliai “birbinti”.
Kad nešvenčiau gimtadieno liūdna tik tuo, kad taip norėjosi pabūti su draugais prie vieno stalo, pabendrauti. Na nepavyko tai nepavyko – nesiskundžiu.
O šiaip, beveik baigus įvarius naktinius darbus, vis labiau ir labiau atsigaunant rankai po operacijos, laikas būtų nupūsti dulkes nuo eskizų, minčių ir sumanymų ir vėl pradėt krutėt.
Daugiau
