Taip, žinau, kad praėjo. Žinau, kad buvo jau daugiau nei prieš dvi savaites. Bet vistiek buvo smagu – nors šį kart buvo muštynės (-), mažiau akmenų tąsymo (–), neatvažiavo Murziai (+), skanesnė tradicinė sriuba (++ Smerčiui, kuris kas met ją vis geriau išverda).
Taip pat pastebėjau, kad aš ten kasmet pasenstu, nes vis matau naujus veidus, jaunus žmones, o pačiam – baisu į veidrodį pažiūrėt. Nieko – užtat tuoj galėsiu tapti barzdotu pasakorium prie laužo.
Pradžioj dar galvojau pridėt kandesnius komentarus po nuotraukom, o po to pagalvojau – “o kam?” tai palikau pavadinimus tokius, kokius pats sau diske susirašiau.
Palieku jus su nuotraukom, o pats slenku toliau nekantriai laukti kito išvažiavimo į gamtą.
01 - Degu
Kadangi perkant skaitmeninę muilinę mano draugei mum kaip bonusas buvo duotas 30 nuotraukų nemokamas atspausdinimas ir mano draugė niekaip neišsirino visų 30 tai kelias atsispaudžiau ir aš. Taigi vėl skiriama ateinančiai žalumai (o ir geram orui, kuris buvo šiandien.
vasara 2
Toliau dar pora.
Daugiau
Visiems, kaip ir aš, pasiilgusiems vasaros.
vasara
Viskas. Nebegaliu. Noriu į mišką. Noriu paprasto fizinio nuovargio. Šilumos, uždirbtos savo rankomis, kalenant kirviu ar zūlinant pjūklu. Noriu visiško analogo – be GPS’ų ir mobiliųjų telefonų su GMailu ir Twitter aplikacijom. Noriu ugnies. Paprastos ir nepakartojamos. Noriu gurkšnio viskio ir ramių pašnekesių nešančių tolyn nuo realybės. Noriu baidarės po uodega. Noriu palapinės ir nakties tylos. Peilio svaidymo ir drožinėjimo. Paprastos ramios būties ir prisvilusios ant laužo košės. Deja iki artimiausio panašaus evento – dar 46 dienos…
Daugiau
Jau senai nepaišiau Kęsto. Tačiau žmonės jo nepamiršta. O ypač – mano mama. Kadangi neužilgo skaitys paskaitą (tiksliai nepamenu kur), prezentacijos pagyvinimui paprašė nupiešti katiną Kęstą – bibliotekininką. Na, o aš skubu parodyti jį ir jums.
Kęstas bibliotekininkas
Kandangi per darbus ir visą kitą veiklą (o ir nieko neveikimą) domėtis dar ir finansų pasaulio tendencijom taip ir nebesuspėju ar bent jau plaukiu paviršutiniškai… Tai Fin blogas bent kiek priverčia stabtelti ir pasiskaityti daugiau. O jį patį aš įsivaizduoju štai taip:
Fin
Atsekiau berods per vieną iš blogoramų. Patiko nuotrauka. Po to turėdamas laiko paskaičiau – patiko techniškai linksmi pasakojimai iš universiteto, o serija apie Ūsą – iš vis verta komikso Dilberto stiliumi. Taip ir liko Shiny mano sakitytuve. Tiesa pastaruoju metu naujienų tempas sulėtėjęs – bet juk atleistina – šiaurė ;) Štai kaip aš matau Shiny:
Shiny
Pradėjau skaityti šiek tiek vėliau nei Katibą. Pradėjau skaityti irgi per Katibą. Opit labiausiai patinka dėl kitokio techniškumo savo įrašuose. Jei visi rašo apie web n+k.0, tai opit – apie geigerio skaitiklį tušinuke, jei visi diskutuoja “WIN ar LIN, ar osX” – tai ten pasiskaitai apie dviračius ir draugišką atomą. Taigi – Opit:
Opit
Kažkada, senais IRC laikais, tekdavo su juo persimest pora žodžių vienam iš kanalų. Poto tekdavo matyti kai kuriuos jo darbus artscenėj (čia jei gerai pamenu). O po to – pradėjau sekti visas jo nuotraukas jo paties gyvajam žurnale. Aš, kaip ir PBG, sergu fotografijos liga – tiesa daug lengvesne forma. Taigi gerbiamasis Pabėgime – aš jus matau taip:
PBG
Prisipažinsiu – man nepatinka jo muzika, nepatinka įrašai apie mašinas, bet dėl to kaltas aš pats. Smagu būna skaityti jo linksmas istorijas, nutikimus. Kartais netgi pasiginčiju su jo nuomone – tiesa mintyse, ne komentaruose. Be to maliboo pagal profesiją – kaip ir mano kolega gaunas. Taigi, aš jį matau taip:
maliboo
