Dzeusas bukai spoksodamas į delfi langą liūdnai mastė: “Vat prieš 8 - 10 metų internetas buvo. Kur benueisi - visokių įdomybių rasi. O dabar - tas pats delfis, tie patys blogai, apie naują Firefox versiją… Net Google laukelyje sunku paiešką įvest, kad ką nors naujo ir įdomaus rastum.”
Tuo metu Heraklis pasidavęs Minotauro nurodymams, net nesusivalydamas nutysusios seilės, ėjo per visus porno saitus iš eilės.
Afroditė patalpinusi savo nuotraukas visuose pažinčių portaluose, kikendama atrašinėjo į meilės laiškelius. Tačiau, vėliau pažiūrėjusi į savo nuotrauką - nuėjo į Photoshop’ą pasididinti krūtinės.
Minotauras su pasimėgavimu skaitydamas žinias apie gripą džiaugėsi, kad prieš kelis metus pergyveno kempinligės epidemiją. O dabar tegul kiaulės parinasi.
Titanai mitingavo prieš sumažintas pensijas, bet labai arogantiškas Dzeusas, juos ištrėmė toliau nuo olimpo ir apsimetė negirdįs.
Odisėjas sėdėjo ir tyliai keiksnojo po nosimi. Jis nematavo - bet tiesiog jautė, kad jis greičiau nuplauks iki švedijos ir atgal, kad parsivežti vieną failą, nei parsisiųs iš jų FTP.
Daugiau
Kiek kartais nedaug tereikia - tiesiog perskaityti žmogaus parašą po forumo žinute “а зомби у нас тихие и скромные“…
O esmė tokia, kad seniau turėjau susirinkęs visą kolekciją runeto tinklapių, kur buvo galima pastoviai rasti linksmų, humoristinių istorijų, pasakojimų. Po to visi tie resursai išsibarstė, pats atpratau. O šiandien supratau, kad vėl norėčiau tokių istorijų paskaityti, bent kartą per savaitę - pakelt nuotaiką. Deja - viskas ką prisiminiau iš senesnių laikų tėra exler.ru ir artreal.exler.ru (pastarasis beveik neberašo, tačiau yra tokių veikalų, kaip laboratorijos dienoraščiai autorius). Taigi prašymas - jei kas turit tokių nuorodų pas save - pasidalinkite prašau. Būsiu dėkingas.
Daugiau
Šiandien ryte ėjau per patį Vilniaus centrą, Bokšto, Didžiosios, Stiklių, šv.Ignoto gatvelėmis. Ir suvokiau, kad jei senamiestis toks būtų visada - aš vėl galėčiau pamilti šį miestą. Mane vežė, kad ten beveik nebuvo žmonių. Visos tos masės kuri paprastai šturmuoja visus paeiliui kabokus, parduotuves ir pardavimų vadybininko kėdes. Dauguma sutiktų žmonių buvo natūralūs, kaip pats senamiestis - gatvių valytojai, nemiegoję taksistai, benamiai. O visų žaviausia buvo tyla, su menkais bundančio miesto garsais. Jos apsuptyje smagu užuosti ir naujos dienos kvapus, kurie užklumpa tave praeinantį. Vienur kepa šviežų pyragą, kur rodos galėtum dabar iškąsti gabalą, kitur verda svogūnų sriubą dar kažkur kvepia stipria kava. Galėtum atsisėsti tiesiog gatvėje ir pamiršti. Viską aplinkui. Viską…
Daugiau
Būtent toks ruduo ar tiksliau tokia diena, kurios aš laukiau visus metus. Tikras apsiniaukęs lietuviškas ruduo. Kuris kaip bebūtų keista - visai nėra niūrus. Ypač su puikiais žmonėmis. Ačiū Ingai, Salomėjai ir Gediminai už puikų savaitgalį ir pasivaikščiojimą po spalvotą rudenį. O čia nuotraukos iš viso mūsų pasivaikščiojimo (tiem kas mėgsta technines foto detales - fotkinta skaitmena užmovus zenito objektyvą HELIOS 58mm, jei kas turi nereikalingos zenito optikos - mielai priglausčiau).
Ruduo be pavadinimo. 01.
Smagus ir keistas buvo savaitgalis. Šeštadienį buvau enduro varžybose - labiausiai patiko vaikšioti po trasą mišką. Ramus rudens oras, tyla ir tik tolumoj, lyg tarp kitko birbiantys motociklai, kurių galėjo ir nebūti. Vakare po varžybų - “Alaus namai” ir geras, skanus alus, su nelabai gera metalo grupe, kuri kankino mikrofoną ir garso techniką.
O smagiausia - Ingos pasiūlymas grįžti namo pėsčiomis. Tamsus kelias, stabtelėjimai degalinėse kavos ir ilgas neskubrus pokalbis apie žmones man buvo neblogas “reality check”. Suvokiau, kad per šiuos metus susipažinau su pora nuostabių ir įdomių žmonių (kuriuos tikrai noriu vadinti savo draugais), iš naujo atradau kelis senus gerus draugus ir deja porą praradau. Su tais praradimais ir sunkiausia susitaikyti, tačiau nieko nepadarysi. Taip jau sukasi pasaulio ratai. Galiu nuoširdžiai džiaugtis tuo, kad šalia visada yra Inga. O tai jau daug - labai daug.
Taip ir slenka rudens vakarai ir naktys keistame svetimame mieste.
Daugiau
Praėjo gana linksmai.
Turbūt pati maloniausia dalis, kad peršlapom iki paskutinio siūlo galo, o tuomet džiūvom aplink laužą. Gaila, kad pagrindinė Kernavės alėja, bet kokių tautinių ir nelabai renginių metu, virsta tiesiog Palangos kopija - per daug žmonių, šašlykų ir kiniškų šudeliokų. Taip ir eini ieškoti žmogus ramybės miškelyje, kurio dydis 100×300m.
Daugiau
Taip, žinau, kad praėjo. Žinau, kad buvo jau daugiau nei prieš dvi savaites. Bet vistiek buvo smagu - nors šį kart buvo muštynės (-), mažiau akmenų tąsymo (–), neatvažiavo Murziai (+), skanesnė tradicinė sriuba (++ Smerčiui, kuris kas met ją vis geriau išverda).
Taip pat pastebėjau, kad aš ten kasmet pasenstu, nes vis matau naujus veidus, jaunus žmones, o pačiam - baisu į veidrodį pažiūrėt. Nieko - užtat tuoj galėsiu tapti barzdotu pasakorium prie laužo.
Pradžioj dar galvojau pridėt kandesnius komentarus po nuotraukom, o po to pagalvojau - “o kam?” tai palikau pavadinimus tokius, kokius pats sau diske susirašiau.
Palieku jus su nuotraukom, o pats slenku toliau nekantriai laukti kito išvažiavimo į gamtą.
01 - Degu
Kadangi perkant skaitmeninę muilinę mano draugei mum kaip bonusas buvo duotas 30 nuotraukų nemokamas atspausdinimas ir mano draugė niekaip neišsirino visų 30 tai kelias atsispaudžiau ir aš. Taigi vėl skiriama ateinančiai žalumai (o ir geram orui, kuris buvo šiandien.
vasara 2
Toliau dar pora.
Daugiau
Visiems, kaip ir aš, pasiilgusiems vasaros.
vasara
