Smagus ir keistas buvo savaitgalis. Šeštadienį buvau enduro varžybose – labiausiai patiko vaikšioti po trasą mišką. Ramus rudens oras, tyla ir tik tolumoj, lyg tarp kitko birbiantys motociklai, kurių galėjo ir nebūti. Vakare po varžybų – “Alaus namai” ir geras, skanus alus, su nelabai gera metalo grupe, kuri kankino mikrofoną ir garso techniką.
O smagiausia – Ingos pasiūlymas grįžti namo pėsčiomis. Tamsus kelias, stabtelėjimai degalinėse kavos ir ilgas neskubrus pokalbis apie žmones man buvo neblogas “reality check”. Suvokiau, kad per šiuos metus susipažinau su pora nuostabių ir įdomių žmonių (kuriuos tikrai noriu vadinti savo draugais), iš naujo atradau kelis senus gerus draugus ir deja porą praradau. Su tais praradimais ir sunkiausia susitaikyti, tačiau nieko nepadarysi. Taip jau sukasi pasaulio ratai. Galiu nuoširdžiai džiaugtis tuo, kad šalia visada yra Inga. O tai jau daug – labai daug.
Taip ir slenka rudens vakarai ir naktys keistame svetimame mieste.