Pasirodo dar tikrai yra žmonių mokančių mane nuoširdžiai pradžiuginti ir nustebinti, pamaloninti, ir padaryti bent truputį laimingesniu. Po šio gimtadienio (kurio nešvenčiau) tapau lnksmu balalaikos savininku - dabar turės praeiti keli mėnesiai kol išmoksiu ją normaliai “birbinti”.

Kad nešvenčiau gimtadieno liūdna tik tuo, kad taip norėjosi pabūti su draugais prie vieno stalo, pabendrauti. Na nepavyko tai nepavyko - nesiskundžiu.

O šiaip, beveik baigus įvarius naktinius darbus, vis labiau ir labiau atsigaunant rankai po operacijos, laikas būtų nupūsti dulkes nuo eskizų, minčių ir sumanymų ir vėl pradėt krutėt.