Praėjo gana linksmai.
Turbūt pati maloniausia dalis, kad peršlapom iki paskutinio siūlo galo, o tuomet džiūvom aplink laužą. Gaila, kad pagrindinė Kernavės alėja, bet kokių tautinių ir nelabai renginių metu, virsta tiesiog Palangos kopija - per daug žmonių, šašlykų ir kiniškų šudeliokų. Taip ir eini ieškoti žmogus ramybės miškelyje, kurio dydis 100×300m.
Ten tūno LT pop grupių gerbėjai, gerai kad stiprus lietus juos išvaiko. Ir labai gražu miškelyje, kuomet žaibuoja. Kaip pasižymėjęs tinginys - štatyvą lyg tyčia buvau palikęs namie, taigi žaibą už uodegos teko gaudyt plikomis rankomis. Štai pora bandymų:

Rasos Kernavėje. Žaibas.

Rasos Kernavėje. Žaibas.

Rasos Kernavėje. Žaibas 2.

Rasos Kernavėje. Žaibo brolis.

Tas pasibuvimas miškelyje man priminė, kaip aš noriu į mišką. Nes senai ten nebuvau. Einu pažiūrėsiu - koks oras šį savaitgalį.