Nepamenu kur skaičiau, kad pesimistai pateikia realiausas prognozes, nes jie mato situaciją be jokių rožinių, žydrų ar purpurinių atspalvių.

Oh my fellow gods, kaip aš norėčiau, kad tai būtų buvus eilinė nesamonė pasigauta internete. Deja. Dar vasario viduryje, tiesiog šiaip sau, mintyse modeliavau fimos, kurioje dirbu (jau paskutinę dieną, beje), mėnesio – dviejų ateitį (o žinoma kartu ir savąją). Kad aš tada būčiau žinojęs, kaip aš nedaug tesuklydau – būčiau daug geriau tam pasiruošęs, nei esu dabar, kai visi nemalonūs pokštai iššoka prieš akis vienas po kito.

Peršasi tik dvi išvados:
1. esu nepataisomas pesimistas;
2. bus karas.

Pradžioje pilietinis (na tarkim šitam karui paskirkim šių metų rudenį, kitų metų pavasarį – vasarą), o pora, trejeta metų vėliau – ir visuotinis III pasaulinis. Kodėl – neklauskit, matyt bus dėl ko (viena gera matyta sentencija ta tema – “The next war will determine not what is right, but what is left.”). Pats nežinau, kodėl mano pasamonė pastoviai man šnibžda “karas, karas, karas”. Taip, kad ruoškit konservus, kruopas, druską, degtukus ir smulkų inventorių išgyvenimui. Tikiuosi, kad vistik ne aš, o mano matyto straipsnio atuoriai buvo šamanai ir neteks naudoti frazės “ar aš nesakiau”.