Taaaip. Po ilgų važinėjimų, rinkimosi, parkių, šmarkių – pagaliau turiu dviratį. Gal renkantis nebūtų buvę tiek parkių jei nebūčiau prisikaitęs visokios info apie dviračius. Taigi pristatau savo “ratus”:

dviratis

dviratis

Taigi esu dabar laimingas ir nuolatinį išmet galėsiu iki vėlyvo rudens. Nuo dviračių pardės iki namų, žinoma, parmyniau. Smagu, o kuomet dar oras superinis – tai iš vis kaifas. Tiesa nusipirkau ir šalmą – atrodau ir jaučiuosi su juo, tiesa pasakius, keistai, tačiau jei, neduok die, kas nutiktų – tai važiuojant be šalmo galva gali atrodyti ir jaustis dar keisčiau.