JOG: kadras po kadro

Nuo šiandien jaučiu dar didesnę pagarbą animatoriams, kuriantiems animacijas iš plastelino. Šiandien pats pabandžiau - įdomu, gal net išeis anonsas - bet vargo…

Neskaitan to, kad plastelinas gan greitai deformuojasi nuo šilumos judinant ir liečiant modeliukus, tai dar reikia sugebėti savo dideliais pirštais tiksliai pajudinti ir sugriebti tik tas vietas, kurias reikia. O dar su mano modeliavimo sugebėjimais… Kaip matote iš pridedamo pavyzdžio - primytivizmas valdo. Nors man labai patinka animacijos iš palstelino - nemanau, kad dar kada jo imsiuos - nebent palankysiu kokį skulptorių būrelį, kad mokėčiau nulipdyti bent kiek padoriau atrodančius personažus. Bet manau, kad tai ne paskutinis mano darbas “stop motion animation” srityje.

Jei kam įdomu detalės kas ir kaip - tai viso reikalo fotkinimui naudojau skaitmeninį veidrodinį fotiką, o apšvietimas - tik fotike esantis blicas. Taip, žinau, blogai - bet labai tingėjau neturėjau laiko gamintis difuzorių stalinei lempai :) Kad suminkštint šviesą - panaudojau vieno draugo seną vizitinę kortelę - kuri nukreipė blico šviesą į lubas ir užstojo visą setupą nuo tiesioginių blico spindulių. Nors kaip matau kažkokių parazitinių šešėlių neišvengiau - nieko kitą kart pasiseks geriau.

Ir pabaigai filmukas kas man iš viso to gavosi (kažkaip tik jūtūbas kelis gliukus dadėjo transkoduodamas, bet esmės nekeičia):